- Europa susiduria su nežinomybe, nes Amerikos parama atrodo blėstanti, sukeldama nerimą visame žemyne.
- Trumpo administracija nukreipia dėmesį į Aziją ir Arktį, ką lemia Europos geopolitinį stabilumą.
- Galimas JAV kariuomenės pasitraukimas skatina Europos lyderius pervertinti regiono saugumo dinamiką.
- Ukrainos Prezidentas Zelenskis propaguoja nepriklausomą Europos kariuomenę, signalizuodamas apie perėjimą nuo NATO priklausomybės.
- Neramius gandai kyla, kad Trumpo sąveikos su Rusija gali pakeisti Europos diplomatinius santykius.
- Susidurdama su aljanso nežiniomis, Europa priima svarbų sprendimą – ugdyti vidinį atsparumą ir vienybę.
Kai saulė kyla virš Europos, jos lyderiai kovoja su netikrumu. Anksčiau patikima amerikietiška parama atrodo slenkanti, skambindama nerimo šūksnius visame žemyne. Ši įsisąmoninimas stiprėjo po amerikiečių pareigūnų audringo vizito, palikdamas europiečius svarstyti apie ateitį, pažymėtą sumažėjusia JAV buvimu ir nenuspėjamais aljansais.
Trumpo administracijos akys, nukreiptos į tolimas pakrantes – nuo pulsuojančių Azijos rinkų iki išteklių turtingų Arkties platybių – Europos kalba apie jos pačios geopolitinį stabilumą. Pokalbiai sukasi apie galimą amerikiečių kariuomenės pasitraukimą, kuris, tikėtina, įvyks greičiau nei vėliau. Šie pokyčiai signalizuoja neramų posūkį, kurio padariniai siekia nuo Juodosios jūros iki Arkties rato.
Šių permainų ironiškuose vėjuose Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis stovi tvirtai. Miuncheno saugumo konferencijoje akys krypo į jį, kai jis paskelbė Ukrainos tvirtumą prieš paslėptus susitarimus, sudarytus be jo sutikimo. Zelenskis prieš Europos šalis ištiesė ranką, įsivaizduodamas nepriklausomą kariuomenę, kuri nesiremia vien tik tradiciniais NATO pagrindais.
Užkulisiuose kyla spekuliacijos, kad Prezidentas Trumpas gali būti įtrauktas į Rusijos organizuotas teatralines peripetijas – melodramatiškas diplomatas, pastatytas Maskvos didžiajame scenoje. Tai kelia platesnį klausimą: kaip globalios galios žaidžia šachmatais su realiomis pasekmėmis, ką tai palieka Europai?
Permainų migloje kyla vieninga mantra: Europa turi pasiruošti eiti savo keliu. Kai tradiciniai aljansai trūkinėja, žemynas susiduria su imperatyvu stoti nepriklausomai, ugdant atsparumą ir vienybę iš vidaus.
Ar Europa pasiruošusi stovėti viena? Strategijos post-amerikietiškoje eroje
Kaip ir gyvenimo gudrybės Europos nepriklausomybėms:
1. Stiprinti esamus aljansus: Europa gali sutelkti dėmesį į ryšių sustiprinimą Europos Sąjungoje ir kitose regioninėse sąjungose, siekdama bendros saugumo ir ekonominės stabilumo. Prioritizuojant bendras tikslus ir interesus ES viduje galima sukurti nuoseklesnę užsienio politiką ir gynybos strategiją.
2. Investuoti į vietinę gynybą: Nepriklausoma karinė galimybių plėtra nepriklausomai nuo NATO turėtų būti pagrindinis dėmesys. Europos šalys galėtų apsvarstyti resursų sujungimą naujoms technologijoms plėtoti ir gynybos biudžetų didinimą, siekiant didinti savarankiškumą.
3. Įvairovinti ekonominius partnerystes: Sumažinus priklausomybę nuo JAV, galima siekti prekybos santykių su besiformuojančiomis rinkomis diversifikavimo ir stiprinti vidaus rinką, siekiant ekonominės atsparumo.
4. Kurkite kibernetinio saugumo infrastruktūrą: Geopolitinio įtampos fone kyla kibernetinių atakų rizika. Europa turėtų sustiprinti savo kibernetinio saugumo priemones ir parengti greito reagavimo protokolus, kad apsaugotų kritinę infrastruktūrą ir duomenis.
Realių atvejų pavyzdžiai:
– Prancūzija ir Vokietija vadovauja pastangoms: Abi šalys buvo priekyje, ieškodamos stipresnių Europos gynybos politikos, su iniciatyvomis kaip Europos intervencijos iniciatyva (EII), skatinančia koordinuotą karinius planus.
– Technologinės bendradarbiavimo: „Airbus“ bendradarbiavimas su Europos technologijų įmonėmis kuriant karinius bepiločius orlaivius rodo perėjimą prie savarankiškumo gynybos gamyboje ir inovacijose.
Rinkos prognozės ir pramonės tendencijos:
– Gynybos išlaidų padidėjimas: Galimi amerikiečių kariuomenės pasitraukimai gali paskatinti Europos šalis didinti gynybos biudžetus. Pagal Europos gynybos agentūros ataskaitą, Europa gali matyti 1,5-2 kartus didesnį gynybos išlaidų augimą per ateinančius dešimt metų.
– Žaliosios energijos investicijos: Geopolitinių pokyčių fone Europa planuoja dvigubai padidinti investicijas į tvarias energijos sistemas, siekdama daugiau energijos nepriklausomybės nuo svyruojančių pasaulinių rinkų.
Kryptys ir apribojimai:
– Priklausomybė nuo JAV technologijų: Išlieka didelė priklausomybė nuo amerikietiškos technologijos, ypač kibernetinio saugumo ir pažangių ginklų srityse. Pereiti prie vidinių sprendimų gali būti brangu ir laiko reikalaujantis procesas.
– Politinis fragmentavimas: Skirtingi nacionaliniai interesai tarp ES valstybių narių gali trukdyti vieningam sprendimų priėmimui, komplikuojančiam pastangas pristatyti nuoseklią užsienio politiką.
Teigiamų ir neigiamų aspektų apžvalga:
– Teigiami aspektai: Padidėjusi autonomija politikoje ir gynyboje, didesnis atsparumas pasaulinės rinkos svyravimams ir stipresni regioniniai ryšiai.
– Neigiami aspektai: Pradiniai ekonominiai kaštai ir politiniai iššūkiai suderinti visų valstybių narių agendą bendriems tikslams.
Veiksmingi pasiūlymai:
– Skatinti investicijas į R&D: Vyriausybės turėtų skatinti privataus sektoriaus dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir plėtroje, kad paskatintų inovacijas gynybos ir technologijų srityse.
– Skatinti viešąją informuotumą: Viešosios kampanijos gali padidinti informuotumą apie Europos autonomijos svarbą ir skatinti piliečių paramą būtinoms reformoms.
– Stiprinti diplomatines pastangas: Aktiviai įsitraukti į diplomatiją, siekiant užmegzti tvirtesnius ryšius su kaimynais, ypač ne ES šalimis, kurios gali papildyti regioninį stabilumą ir įtaką.
Daugiau įžvalgų ir atnaujinimų apie Europos gynybos strategijas rasite Europos Sąjungos Tarybos ir Euronews svetainėse.
